smailima
smailimà sf. (3b)
1. žr. smailuma 1: An smailimìkės [noragams] ančdės gelžies DūnŽ. Pačio[je] smailimo[je] eglės liuob pilkiejai vanagai linguoties Trk.
2. žr. smailumas 8: Mergė nu smailimõs – smaili pri vyrų Tl.
Dictionary of the Lithuanian Language.